„Modernas“ ir „modernizmas“: bendri ir skirtingi bruožai

XX amžiaus pradžios menas kupinas naujų formų ir reikšmių paieškų, atspindinčių besikeičiančias eras. Du panašiai skambantys terminai – „modernas“ ir „modernizmas“ – yra ryškūs šių pokyčių pavyzdžiai, nors jie žymi skirtingus stilius su skirtingais bruožais.

Istorija

Modernas – tai meno stilius, atsiradęs XIX a. pabaigoje kaip protestas prieš eklektiką ir mechanizaciją. Didžiausią plėtrą ji pasiekė dekoratyvinio meno, architektūros ir dizaino srityse. Art Nouveau siekė sukurti naują estetiką, kai gamtos formos būtų integruotos į kasdienius objektus – grakščiomis linijomis, ornamentais ir gausiu dekoru.

Modernizmas atsirado šiek tiek vėliau, praėjusio amžiaus 1–2 dešimtmečiuose, o plačiai paplito tarpukariu. Ši kryptis buvo atsakas į Pirmąjį pasaulinį karą, pramonės revoliuciją ir socialinius pokyčius. Modernizmas orientavosi į minimalizmą, paprastas formas, funkcionalumą, kritikavo perteklinį dekorą ir siekė naujoviškų, racionalių sprendimų.

Bendrosios funkcijos

Abu stiliai atsirado kaip reakcija į ankstesnes tendencijas ir socialines sąlygas, ir yra tam tikrų panašumų:

• Maištas prieš tradicijas. Tiek modernas, tiek modernizmas yra nukrypimas nuo klasikinių formų, eklektikos ir ankstesnių epochų vaizdavimo.
• Dėmesio sutelkimas į naujas formas. Abu stiliai siekė sukurti naują meną, įkūnijantį šiuolaikines pažiūras ir tikrovę.
• Šiuolaikinių technologijų įtraukimas. Tiek Art Nouveau, tiek modernizmas naudojo naujausias savo laiko medžiagas: stiklą, metalą, betoną, o tai leido praplėsti objektų menines galimybes ir funkcionalumą.

Išskirtinės savybės

1. Forma ir apdaila

• Modernas: pasižymi sudėtingais ornamentais, lygiomis ir natūraliomis linijomis bei stilizuotais gėlių ir gyvūnų motyvais. Architektūroje Art Nouveau dažnai naudojo spalvotą stiklą, kalto metalo elementus ir lenktas formas.
• Modernizmas: tai minimalistinis stilius, kuriame stengiamasi, kad nebūtų jokio dekoro. Modernistinė architektūra siekia funkcinių formų su švariomis linijomis ir paprastu geometriniu dizainu. Pagrindinės medžiagos yra betonas, stiklas ir metalas, o spalvų gama dažniausiai santūri.

2. Ideologija

• Modernas: pagrindinis dėmesys skiriamas grožiui ir harmonijai su gamta. Modernizmas įkvėpimo semiasi gamtoje ir stengiasi pabrėžti kiekvieno objekto išskirtinumą. Jis mato pasaulį kaip kažką gražaus, kurį galima patobulinti per meną.
• Modernizmas: pagrindinė vertybė yra racionalumas, naujovės ir funkcionalumas. Modernizmas siekia patogumo, paprastumo ir universalumo. Pagrindinis modernizmo šūkis – „forma seka funkciją“, pabrėžiantis praktiškumo poreikį.

Pritaikomumas

Šiandien abu stiliai išlieka populiarūs ir įtakingi, tačiau jų pritaikymas skiriasi:

• Modernas: grįžta į madą kaip interjero dizaino elementas, kuriame modernios medžiagos derinamos su įmantriais ornamentais ir faktūromis, primenančiomis Art Nouveau elementus. Jis traukia ir savo estetika bei ekologiniu požiūriu – natūraliomis medžiagomis, organiškomis formomis.
• Modernizmas: išlieka šiuolaikinio dizaino ir architektūros, orientuoto į paprastumą, racionalumą ir funkcionalumą, pagrindas. Šiuolaikiniai dizaineriai aktyviai naudoja modernizmo idėjas kurdami aplinką tausojančias ir funkcionalias struktūras, taikydami jos principus minimalistiniam stiliui.

Modernas ir modernizmas, nors ir artimi atsiradimo laiku, visiškai skiriasi ideologija ir stilistiniais požiūriais. Modernas – tai elegantiškas, detalus stilius, teikiantis pirmenybę estetiniam grožiui ir harmonijai su gamta, o modernizmas, priešingai, siekia paprastumo, praktiškumo, funkcionalumo, atitinkantis technokratiško XX a. sąlygas. Abu stiliai ir šiandien įkvepia, išlaikydami savo reikšmę tiek architektūroje, tiek interjero dizaine, demonstruodami puikių idėjų nemirtingumą, įkūnytą formoje.